leski-bieszczadzki

APIE PILOTINĘ TERITORIJĄ

Pilotinė teritorija yra Podkarpackie vaivadijoje, kalnuotoje vietovėje, apimančioje du rajonus: Lesko ir Bieszczady. Tai didelė teritorija, tačiau tuo pačiu viena iš mažiausiai apgyvendintų vietovių Lenkijoje. Ji yra prie Ukrainos ir Slovakijos sienos, apima Bieszczadų ir Sanocko-Turczańskie kalnus. Šio regiono gyventojai susiduria su įvairialype atskirtimi, įskaitant ribotą prieigą prie paslaugų, darbo galimybių ir švietimo. Kai kuriems vaikams vidurinės mokyklos yra nutolusios apie 50–60 km nuo gyvenamosios vietos, taip pat trūksta lopšelių ir darželių. Daug žmonių dirba turizmo sektoriuje, kuriam būdingas sezoniškumas ir priklausomybė nuo turistų srautų.

Pilotinėje teritorijoje yra vienas aukščiausių nedarbo lygių Lenkijoje, jaunimas išvyksta, tačiau kartu ši teritorija turi socialinį potencialą. Tyrimai rodo, kad čia yra vienas didžiausių nevyriausybinių organizacijų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, o tai rodo, kad ten, kur daug ko trūksta, gyventojai imasi iniciatyvos ir pradeda vietos bendruomenės veiklas.

APIE PAŽEIDŽIAMAS PILOTINĖS TERITORIJOS GRUPES

Lesko–Bieszczadų teritorijoje nustatytos kelios pažeidžiamos grupės:

1. Moterys – gyvenančios atokiose kalnuotose kaimo vietovėse, toli nuo švietimo ir darbo galimybių; paramos trūkumas rūpinantis vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėmis bei namų ūkio atsakomybės našta lemia jų atskirtį nuo darbo rinkos ir finansinio saugumo.
2. Vyresnio amžiaus žmonės – patiriantys atskirtį daugiausia dėl transporto trūkumo, taip pat ekonominę atskirtį. Ribota prieiga prie paslaugų, įskaitant sveikatos priežiūrą ir socialinę globą, bei žemesni skaitmeniniai įgūdžiai lemia, kad senjorams reikalinga papildoma parama.
3. Jaunimas – gyvenimas periferinėse vietovėse reiškia ribotas švietimo ir pirmojo darbo galimybes, pramogų trūkumą ir menkas savirealizacijos galimybes. Kai kurie jaunuoliai, baigę pradinę mokyklą būdami 14–15 metų, palieka namus ir pradeda gyventi bendrabučiuose, vėliau išvyksta kitur, o dalis jų niekada nebegrįžta.
4. Žmonės su negalia – negalia vis dar laikoma tabu tema ir yra beveik nematoma viešojoje erdvėje. Atskirtis pasireiškia tinkamų dienos priežiūros vietų trūkumu, taip pat visą parą teikiamos priežiūros stoka, ribotomis veiklomis, nepakankama infrastruktūra ir sisteminės paramos trūkumu. Didžiausios problemos kyla jaunimui, pereinančiam į suaugusiųjų gyvenimą – jiems trūksta perspektyvų, darbo galimybių, įtraukties į veiklas ir nėra profesinės veiklos centrų.