Trentino

APIE PILOTINĘ TERITORIJĄ

Trentinas yra Trento autonominėje provincijoje ir yra daugiausia kalnuota teritorija, pasižyminti Alpių geografija, plačiais miškais, turtinga biologine įvairove bei šaltomis, sniegingomis žiemomis ir šiltomis vasaromis slėniuose. Regione gyvena apie 543 000 gyventojų, gyventojų skaičius šiek tiek auga dėl teigiamos migracijos, tačiau susiduriama su struktūriniais demografiniais iššūkiais, tokiais kaip visuomenės senėjimas ir kaimo bei aukštikalnių teritorijų gyventojų mažėjimas. Trentinas turi dinamišką ir įvairialypę ekonomiką su stipriais žemės ūkio (ypač obuolių auginimo ir vynuogininkystės), turizmo, pramonės ir paslaugų sektoriais, o BVP vienam gyventojui gerokai viršija nacionalinį vidurkį.

Nepaisant aukšto gyvenimo lygio, kaimo bendruomenės susiduria su reikšmingais iššūkiais, įskaitant ribotą prieigą prie pagrindinių paslaugų, judumo apribojimus dėl kalnuotos teritorijos, skaitmeninio ryšio trūkumus ir mažesnes įsidarbinimo galimybes, ypač jaunimui. Šie veiksniai didina socialinį pažeidžiamumą ir pabrėžia tikslinių politikos priemonių poreikį siekiant palaikyti vietos vystymąsi, skatinti įtrauktį ir užtikrinti ilgalaikį Trentino kaimo vietovių gyvybingumą.

Trento pasižymi stipriu kooperatyviniu judėjimu, kuris derina socialinę ir darbo politiką bei įtraukia įvairius suinteresuotuosius subjektus. Įstatymai skatina solidarumo ekonomiką ir įmonių socialinę atsakomybę. Tokios iniciatyvos kaip COPE projektas orientuojasi į jaunimo (NEET) socialinę ir darbo integraciją. Paslaugų kooperatyvai didina įtrauktį turizmo sektoriuje, o tokios platformos kaip InCooperazione remia pažeidžiamų grupių socialinę ir darbo integraciją. Prioritetai apima socialinės ir darbo įtraukties stiprinimą, kooperatyvinių modelių skatinimą ir inovatyvių skaitmeninių sprendimų socialinei gerovei palaikymą.

APIE PAŽEIDŽIAMAS PILOTINĖS TERITORIJOS GRUPES

Trentino kaimo ir kalnuotos vietovės susiduria su gyventojų mažėjimu, senėjimu, izoliacija ir paslaugų trūkumu, todėl pažeidžiami tampa tiek pavieniai asmenys, tiek ištisos bendruomenės. NEET jaunuoliai susiduria su ribotomis galimybėmis mokytis, socializuotis ir įsidarbinti, o pandemija dar labiau padidino jaunimo atsitraukimą nuo šių veiklų. Moterys, nepaisant aukšto išsilavinimo lygio, pasižymi mažesniu užimtumu ir didesniu neaktyvumu, todėl joms gali prireikti tikslinės paramos dėl priežiūros naštos ar patiriamo smurto. Žmonės su negalia susiduria su prieinamumo kliūtimis, ribotu specializuotų paslaugų skaičiumi ir sudėtingu perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką, ypač nutolusiose savivaldybėse. Imigrantai mažose gyvenvietėse rizikuoja patirti socialinę izoliaciją ir dažniau susiduria su nestabiliomis darbo sąlygomis kaimo sektoriuose. Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su ribotu judumu, sumažėjusia prieiga prie sveikatos priežiūros ir didesne vienišumo rizika retai apgyvendintose teritorijose.