druskininkai

APIE PILOTINĘ TERITORIJĄ

Druskininkų savivaldybė yra pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, ribojasi su Baltarusija ir yra netoli Lenkijos sienos. Savivaldybę sudaro kurortinis Druskininkų miestas ir dvi kaimiškos seniūnijos. Teritorijai būdingas didelis miškingumas – miškai sudaro beveik 70 % ploto, o žemės ūkio naudmenos užima tik apie penktadalį teritorijos ir dažniausiai yra mažo produktyvumo. Dėl to tradicinis stambus žemės ūkis čia nėra reikšmingas, o svarbesnį vaidmenį atlieka su miškininkyste susijusios veiklos, turizmas ir paslaugos.

2021 m. savivaldybėje gyveno apie 19 000 gyventojų. Nors bendras gyventojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, kai kurie didesni kaimo centrai patyrė augimą, priešingai nei mažesni kaimai, kuriuose vyksta depopuliacija. Regionas yra retai apgyvendintas, gyventojų tankis gerokai mažesnis nei šalies vidurkis, ir susiduria su demografiniais iššūkiais, susijusiais su visuomenės senėjimu ir neigiamu natūraliu gyventojų prieaugiu.

Ekonominiu požiūriu Druskininkai pasižymi turizmo orientuotu paslaugų sektoriumi, atspindinčiu ilgametį kurorto statusą. Nors tai sukuria darbo vietų, atlyginimai išlieka mažesni nei šalies vidurkis, o nedarbas – ypač tarp darbingo amžiaus vyrų – išlieka gana aukštas. Pramonės ir žemės ūkio plėtra yra ribota dėl aplinkosauginių apribojimų, susijusių su kurorto statusu ir pasienio padėtimi. Pagrindiniai regiono iššūkiai yra gyventojų senėjimas, darbo rinkos disbalansas, prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų bei poreikis stiprinti socialinę įtrauktį ir įvairinti vietos ekonomiką, ypač kaimo vietovėse.

APIE PAŽEIDŽIAMAS PILOTINĖS TERITORIJOS GRUPES

Druskininkų vietos veiklos grupė nustatė tris pagrindines tikslines grupes, kurioms ekonominis aktyvinimas ir užimtumo skatinimas yra ypač svarbūs:

1. Mažas pajamas gaunantys kaimo gyventojai. Šiai grupei priklauso žmonės, gyvenantys Druskininkų savivaldybės kaimo vietovėse ir gaunantys minimalias arba mažesnes nei vidutines pajamas dėl ribotų darbo galimybių, žemo verslumo lygio ir apskritai menko ekonominio aktyvumo.
2. Ekonomiškai neaktyvus kaimo jaunimas. Tai jauni žmonės, kurie nedirba ir nesimoko, dažnai stokojantys motyvacijos, kvalifikacijos ar žinių apie galimas savarankiško užimtumo ar pajamų gavimo galimybes kaimo vietovėse. Jų įtraukimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį vietos gyvybingumą ir demografinę pusiausvyrą.
3. Vyresnio amžiaus kaimo gyventojai. Šią grupę sudaro pensininkai arba priešpensinio amžiaus asmenys, kurie dažnai gauna mažas pensijas ir turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Daugelis jų turi vertingos patirties, įgūdžių ir žinių, kurias galima panaudoti papildomoms pajamoms gauti ar bendruomeninėse veiklose.